Žmogaus mintys, jausmai ir elgesys yra glaudžiai susiję, taigi, nuolatinis minčių srautas, kylantis apdorojant visą žmogaus patyrimą, priimamą informaciją, vertinant save, kitus, situaciją ar gyvenimo įvykius, sąlygoja emocinę būseną ir veiksmus. Štai nuo ko priklauso, ar žmogus vengia naujų iššūkių ar priima juos, deda pastangas ar pasiduoda, jaučiasi ramus ir patenkintas ar piktas, irzlus, įsitempęs.
Esant įprastinėms gyvenimo sąlygoms, dažniausiai žmogus funkcionuoja sėkmingai ir gerai jaučiasi. Įtampa kyla tuomet, kai atsiduriama naujoje situacijoje, pakinta aplinkybės, iškyla sunkumai, vyksta reikšmingi gyvenimo įvykiai, ir žmogui įprasti jo minčių bei elgesio modeliai nebegelbsti, tampa sunku prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
Svarbu pastebėti, kad tose pačiose sąlygose, vieni žmonės sėkmingai susitvarko su kylančiais sunkumais, kai kitiems tai tampa nepakeliamais gyvenimo iššūkiais. Vadinasi, tereikia atrasti būdus, kaip su tuo tvarkytis.
Paprastai, natūraliai kylanti emocinė įtampa žmogui naudinga, kuomet sutelkiami funkciniai ištekliai ir motyvuojamasi tikslingai veiklai. Tačiau, įtampai pernelyg išaugus ar užsitęsus, eikvojami organizmo ištekliai, trinka žmogaus pusiasvyra bei sėkmingas funkcionavimas tiek psichologinėje, fiziologinėje, tiek socialinėje sferose. Todėl, labai svarbu laiku mažinti įtampą ir atstatyti organizmo resursus.
Nuo ko pradėti?
- Pirmiausia, ugdykite savistabą, kad galėtumėt sau atsakyti, kaip jaučiatės, kas su jumis vyksta, nes tik susivokimas ir pripažinimas leidžia laiku pastebėti ir spręsti kylančius sunkumus, sąlygojančius blogą savijautą.
- Gerinkite santykį su pačiu savimi bei aplinka, pastebėkite pozityvius momentus, siekite , racionalaus, balansuoto mąstymo.
- Kadangi, emocinė savijauta priklauso nuo mūsų interpretacijų, svarbu stebėti, analizuoti bei koreguoti įtampą keliančias mintis. Galbūt, susidūrus su iššūkiu, esate linkęs pernelyg sureikšminti neigiamus dalykus („Tai siaubinga, nepakeliama“), perdėtai apibendrinti, naudojant kraštutines kategorijas („Tik man gali šitaip nutikti; aš niekada to neįveiksiu“) ar neigiamai interpretuoti ateitį („Man tikrai nepavyks to padaryti“).
- Paieškokite šioms mintims prieštaraujančių įrodymų. Veikiausiai pavyks prisiminti, kaip anksčiau susitvarkėte nevienoje sudėtingoje situacijoje, kokių tikslų jau pasiekėt, ir tai, už ką galite save pagirti. Ar išties ši situacija tokia nepakeliama, o gal tereikia imtis veiksmų, užuot neigiamomis mintimis didinus įtampą.
- Ieškokite išeičių, įsivardinkit galimus sprendimus, įvertinkite juos, išsirinkdami optimaliausią variantą. Esant reikalui, nebijokite kreiptis pagalbos; gebėjimas pasitelkti išorinius resursus – tai stiprybės, o ne silpnumo požymis.
- Imkitės veiksmų, siekite įgyti naujos patirties. Mėginkite elgtis/veikti kitaip nei iki šiol, ieškoti kitokių/naujų būdų, stebėti gautą rezultatą ir kartoti sėkmingas strategijas.
- Rūpinkitės fizine savijauta. Suderinkite darbo ir poilsio rėžimą, didinkite fizinį aktyvumą. Miegas ir poilsis svarbus normaliai nervų sistemos veiklai, o fizinis aktyvumas padidina organizme gerą nuotaiką palaikančių cheminių medžiagų kiekį.
- Įtampai mažinti išmėginkite įvairias atsipalaidavimo technikas ir tinkamiausias sistemingai taikykite. Tai lengvai prieinamas ir itin veiksmingas būdas pusiausvyrai atstatyti.
- Neužsisklęskite vienatvėje. Užsiimkite mėgiama, dominančia, veikla, bendraukite su draugais, artimaisiais ir bendraminčiais. Tai padeda atsitraukti nuo negatyvių minčių, leidžia pažvelgti į situaciją kitų akimis, dalintis informacija, įžvalgomis, tai didina bendrumo jausmą, pasitikėjimą savimi, saviveiksmingumą.
- Ir svarbiausia, patikėkite, kad visus sunkumus galima įveikti, tereikia imti veikti.
Jeigu nežinote nuo ko pradėti - sugrįžkite į pirmą punktą „Ugdykite savistabą...“
