melas mūsų kasdienybėje

Melas mūsų kasdienybėje (II dalis)

Visi žmonės meluoja visur ir visada. Argi tai – tiesa?

Tyrėjai Jensen, Arnett, Feldman, Cauffman (2004) bei Conrads, Irlenbusch, Rilke, Walkowitz (2012), Choshen-Hillel, Shaw, Caruso (2020) sutinka, jog melas – nedaloma žmogiškųjų santykių dalis. Žmonės meluoja ne tik norėdami pasirodyti geresni, nei yra išties, ar siekdami užkirsti kelią konfliktui, bet ir norėdami apsisaugoti nuo gėdos, užmaskuoti nepasitikėjimą, išvengti bausmės, pasirodyti nuoširdūs, išsaugoti santykius ar net pamaloninti kitą. Negana to, melo priežastys gali būti ir siekis turėti daugiau galios, noras atkeršyti, išbandyti save, taip pat, saviapgaulė, siekiant išvengti kaltės apgavus kitą asmenį (Merzel, Ritov, Kareev, Avrahami 2015; Wilson 2016; Jensen, Arnett, Feldman, Cauffman 2004). Priežasčių gali būti daug ir jos visos – skirtingos. Visgi, mokslininkai atrado tam tikrus veiksnius, kurie gali daryti įtaką polinkiui meluoti.

Nors dažnai viešoje erdvėje tvyrantis klausimas kas meluoja daugiau – vyrai ar moterys buvo pastebėtas tyrėjų, aiškus, vienareikšmiškas atsakymas nebuvo rastas. Vieni mokslininkai teigia, jog skirtumo tarp polinkio meluoti ir lyties nėra visiškai, kiti teigia, kad skirtumas yra, tačiau jis pastebimas gana sunkiai. Teigiama, jog esant mažam skatuliui (nauda, gaunama pamelavus), moterys yra mažiau linkusios meluoti ir į apgaulę žiūri labiau neigiamai, nei vyrai. Kita vertus, jei melo nauda yra daugiau altruistiška, negu nukreipta savanaudiškais tikslais, moterys pasižymi stipresniu polinkiu meluoti. Taip pat pastebėta, jog nepaisant asmeninių savybių, polinkis meluoti sustiprėja, padidėjus naudai, kuri gaunama pamelavus (Gneezy, Rockenbach, Serra-Garcia 2013; Conrads, Irlenbusch, Rilke, Walkowitz 2012; Childs 2012; Jensen ir kiti, 2004).

Tiriant paauglius bei studentus, paaiškėjo, jog melas vertinamas palankiau, jei jo motyvai – altruistiški bei susiję su mandagumu (pavyzdžiui, malonus padėkojimas gavus nepatinkančią dovaną). Didesnė antipatija buvo jaučiama melui, kurio motyvai buvo savanaudiški arba skirti kito asmens išnaudojimui (Jensen, Arnett, Feldman, Cauffman 2004). Kita vertus, atlikus tyrimą apie melą dirbant komandose arba pavieniui, gauti atsakymai atskleidė ir kitą melo pusę. Teigiama, jog žmonės yra labiau linkę meluoti dirbdami grupėse kai grupės nariai yra nepažįstami (lengviau apgauti ir jaučiama mažesnė kaltė), esant užmokesčiui, kuris dalijamas ir kitiems grupės nariams (net jei kiti asmenys nėra pažįstami) ir tiesiog – darbas grupėse gali skatinti norą meluoti vėl dėl to, kad grupėje sunkiau atrasti tą, kuris melavo (Conrads, Irlenbush, Rilke, Walkowitz 2012). Jeigu besimokantys asmenys palankiau vertina altruistiniais motyvais paremtą melą, o dirbantys gali meluoti vien dėl to, jog jų melą bus sunkiau atsekti (esant grupėje).

 

Kaip melas atsiskleidžia romantiniuose santykiuose?

Apklausus įvairius romantinius santykius turinčias poras, paaiškėjo, jog net 85% tiriamųjų nors kartą yra melavę savo antrajai pusei (Saxe 1991). Dauguma savo melą teisino partnerio apsaugojimu ar jo jausmų apsaugojimu. Tačiau nuostabą kelia tai, jog žmonės meluoja netgi ieškodami savo antrosios pusės. Tyrimai teigia, jog net 86% visų anketų, internetiniuose susitikinėjimo portaluose, yra kiek „pakoreguotos“ taip, kad atitiktų visuomenės normas (Hancock, Toma, Ellison 2007). Teigiama, jog vyrai ieško jaunų ir fiziškai patrauklių partnerių ir yra linkę pervertinti savo ūgį, o moterys – galimybės finansiškai išlaikyti bei ženklų apie socialinį statusą ir yra linkusios kiek sumažinti savo svorį. Įdomu tai, jog nepastebėta žymaus polinkio į apgavystę, susijusio su amžiumi (daroma prielaida, jog amžius – stabili charakteristika ir ja nelabai galima manipuliuoti). Pastebėta, jog žmonės nuolat stengiasi atrasti būdus paaiškinti savo melą taip, kad tai būtų socialiai priimtina. Pasak tyrėjų, melo bei apgavysčių paplitimą gali paaiškinti idėja, jog asmuo, prisipažįstąs apie savo nesėkmę ar gėdingą poelgį, pasielgtų savidestruktyviai, o tai prieštarauja paties žmogaus prigimčiai (Saxe 1991; Hancock, Toma, Ellison 2007; Greenberg, Levine, Lupoli, 2018; Choshen-Hillel, Shaw, Caruso, 2020).

Taigi, melas yra neatsiejama socialinių ryšių dalis. Žmonės meluoja tiek studijose, tiek darbe, tiek romantiniuose santykiuose. Dažniausiai, kiekvienas asmuo savo melui turi priežastį arba pasiaiškinimą ir tai nebūtinai gali atitikti paskatinimą, dėl kurio asmuo melavo, pasiaiškinimas turi būti socialiai priimtinas ir apsaugantis patį asmenį nuo savidestrukcijos. Šį pasirinkimą sustiprina ir tai, jog aplinkiniai palankiau vertina melą, kuris pagrįstas altruizmu arba mandagumu.

1. Chamorro-Premuzic, T. (2015). How and Why We Lie at Work. Harvard Business Review.
2. Childs, J. (2012). Gender differences in lying. Economics Letters, 114, 147-149.
3. Choshen-Hillel, S.; Shaw, A.; Caruso, E. M. (2020). Lying to Appear Honest. Journal of Experimental Psychology: General. Advance online publication.
4. Conrads, J.; Irlenbusch, B.; Rilke, M. R.; Walkowitz, G. (2012). Lying and team incentives. Journal of Economic psychology, 34, 1-7.
5. Gneezy, U.; Rockenbach, B.; Serra-Garcia, M. (2013). Measuring lying aversion. Journal of Economic Behaviour and Organization, 93, 293-300.
6. Greenberg, A.E.; Levine, E.E.; Lupoli, M.J. (2018). When Is It OK to Tell a Well-Meaning Lie? Harvard Business Review.
7. Hancock, J. T.; Toma, C.; Ellison, N. (2007). The Truth about Lying in Online Dating Profiles. CHI, April 28-May 3.
8. Jensen, L. A.; Arnett, J. J.; Feldman, S.; Cauffman, E. (2004). The Right to Do Wrong: Lying to Parents Among Adolescents and Emerging Adults. Journal of Youth and Adolescence, 33:2, 101-112.
9. Merzel, A.; Ritov, I.; Kareev, Y.; Avrahami, J. (2015). Binding lies. Frontiers in Psychology, 6: 1566.
10. Saxe, L. (1991). Lying: Thoughts of an Applied Social Psychologyst. American Psychologyst, 46:4, 409-415.
11. Wilson, R. (2016). Lies. Christian Century. February 3.
Epsichologija-logo

Prenumeruokite naujienlaiškį.